Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
Šiame profilyje pateikti šaltiniai, atspindintys Vasario 16 d. paskelbtos nepriklausomybės įtvirtinimą. Realus valstybinės valdžios organų ir kariuomenės kūrimas prasidėjo tik Vokietijai visiškai pralaimint karą, kai . lapkričio 2 d. buvo priimta pirmoji laikinoji Lietuvos Konstitucija ir po savaitės buvo suformuota taip pat pirmoji laikinoji Augustino Voldemaro vyriausybė. Kurti kariuomenę ir apskritai įtvirtinti valstybingumą trukdė ta aplinkybė, kad lietuviai, skirtingai nei latviai ar suomiai, per Pirmąjį pasaulinį karą neturėjo sukūrę nacionalinių karinių dalinių. Maža to, premjeras ir užsienio reikalų ministras Voldemaras bei kai kurie kiti Lietuvos politikai, manė, kad Lietuvos valstybės atkūrimas nepakenkia niekieno gyvybiniams interesams, todėl nebūtina ir reguliari kariuomenė – pakaktų policijos ir sienos apsaugos dalinių.
Dėl šių iliuzijų, taip pat dėl vokiečių administracijos trukdžių Lietuvos kariuomenė iš pradžių kūrėsi vangokai. Tiesa, lapkričio 23 d. Voldemaro vyriausybė išleido pirmąjį įsakymą kariuomenei steigti, organizuoti pulką Alytuje. Bet Voldemarui ir kitiems iškiliems politikams išvykus į Paryžių, kur Taikos konferencijoje tikėtasi tarptautinio Lietuvos valstybės pripažinimo – „gimimo metrikos“, gruodžio pabaigoje buvo suformuota Mykolo Sleževičiaus vadovaujama vyriausybė, kuri tuoj pat paskelbė savanorių šaukimą ir apskritai ėmė ryžtingiau formuoti kariuomenę.
Gintis iš tikrųjų buvo būtina, nes Vokietijai kapituliavus ir jos daliniams traukiantis iš Lietuvos, įkandin jų žengė Raudonoji armija, kuri . pradžioje užėmė du trečdalius Lietuvos. Bolševikai nepripažino šio įsiveržimo kaip okupacijos ar revoliucijos eksporto, o skelbė, neva kuriama savarankiška sovietinė Lietuva, nors faktiškai ji jungėsi prie Rusijos. Jauna Lietuvos kariuomenė bolševikus išvijo ir nustūmė juos už Dauguvos, bet Vilnių . balandį užėmė lenkai. Taip pirmiausia atsitiko dėl to, kad Vokietija neparėmė dar vasarį Lietuvos rengiamo žygį į Vilnių, o per Gardiną praleido Lenkijos kariuomenę, kuri perėjo visą Rytų Lietuvą iki Dauguvos. Lietuvos kariuomenei mindžiukuojant ties Dauguva, Latvijos ir Lenkijos armijos susijungė ir . sausio mėn. užėmė Daugpilį bei visą Latgalą. Lietuva šitaip liko atkirsta nuo bolševikinio fronto, taip pat jos išlaikomą baltarusių pulką Gardine perviliojo lenkai, tad Lietuva Rytuose prarado visas strategines pozicijas ir tai lėmė Vilniaus netektį.
Vis dėlto Lietuvos kariuomenė . lapkričio 17–19 d. prie Širvintų ir Giedraičių sutriuškino iš okupuoto Vilniaus į Lietuvos gilumą besiveržiančią Lenkijos kariuomenę, o metais anksčiau prie Radviliškio sumušė ir jungtinius rusų bei vokiečių dalinius – bermontininkus. Nepriklausomybės kovos atspindėtos tiek rašytiniuose šaltiniuose, tiek vaizdiniuose, tiek ir žemėlapiuose bei mūšių schemose. Jos įvertintos profesionalių istorikų veikaluose.
Lietuvos Taryba . balandį priėmė naują Laikinąją Konstituciją, kurioje jau buvo įvesta Prezidento pareigybė. Pirmuoju Prezidentu tapo Antanas Smetona. Tai stabilizavo kuriamą politinę sistemą ir ji išsilaikė iki Steigiamojo Seimo. Lietuvos valstybingumas buvo įtvirtintas, bet dėl karinio dėmens silpnumo ir jo nevertinimo sukurta valstybė neapėmė istorinės sostinės Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos.
